Sinonimai, antonimai, homonimai

• Sinonimai - tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai.
• Antonimai - priešingos reikšmės žodžiai.
• Homonimai - vienodai tariami skirtingos reikšmės žodžiai.

   Visi galimi vieno žodžio sinonimai sudaro sinonimų eilę, pvz.: eiti - šliaužti, slinkti, sliūkinti, kiūtinti, kūprinti, linguoti...
   Antonimai (gr. anti- "prieš" + onyma "vardas") - priešingos reikšmės žodžiai, pvz.: karštas - šaltas, juoda - balta, rytas - vakaras, vasara - žiema, skristi - šliaužti. Šie žodžiai padeda sukurti kontrastą (ryškią priešingybę) ir taip sustiprina kuriamo teksto įtaigumą.
   Homonimai (gr. homonymos "kuris to paties vardo") - vienodai tariami skirtingos reikšmės žodžiai, pavyzdžiui, žiedas "augalo organas, iš kurio išauga vaisius" ir žiedas "ant rankos mūvimas papuošalas", kasa "ilgi, tam tikru būdu sušukuoti plaukai" ir kasa "pinigų dėžė".

Frazeologizmai

• Tokie posakiai vadinami frazeologizmais, o jų visuma ir juos tirianti mokslo šaka - frazeologija (žodis kilęs iš gr. phrasis "posakis" + gr. logos "mokslas").
• Dauguma frazeologizmų yra labai vaizdingi. Jie turtina kalbą.
• Paprastai frazeologizmai pateikiami žodynuose. Jų reikia ieškoti prie pagrindinio posakio žodžio. Žodynuose jie atskiriami specialiu ženklu (dažniausiai rombu).

     kiaul||ė     (2)  1. gyvulys, laikomas mėsai, lašiniams, taukams: K. kriuksi, žvelgia. K. krekiasi. Tyli k. gilią šaknį knisa (flk.). Kokios ~ės, tokios dešros (flk.). 2. b. prk. niek. nemandagus, begėdis, nešvarus žmogus: Nebūk toks k.! 3. toks kortų žaidimas. ♦ ~ės akis turėti (nieko nesigėdyti). ~ę mušti (į dvarą varyti) (žaisti tokį vaikų žaidimą). Ne mūsų ~ės, ne mūsų pupos (ne mūsų reikalas).

Žodžio forma ir reikšmė. Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė. Daugiareikšmiai žodžiai

• Žodžiai yra kalbos ženklai. Jie visi ką nors reiškia. Žodžiais pavadinami daiktai (stalas, kėdė, gėlė, langas), žmonės (vyras, vaikas, sesuo), reiškiniai (lietus, sniegas), nusakomos būsenos (miegas, liga, baimė) ir pan. Jais įvardijami ir tikrovėje neegzistuojantys, tačiau įsivaizduojami dalykai (ragana, velnias).
• Tai, ką žodis žymi ar reiškia, yra žodžio reikšmė. Kai sakome žodį, paprastai iš karto suvokiame tiesioginę jo reikšmę: ištarus žodį lokys, prieš akis iš karto iškyla didelio rudojo, baltojo ar juodojo lokio vaizdas. "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" šio žodžio reikšmė apibūdinama taip: lokys - stambus plėšrus žvėris plačiomis letenomis, meška.
• Tiesioginė žodžio reikšmė ar reikšmės paprastai nurodomos žodynuose. Jei žodis gali turėti ne vieną, o kelias reikšmes, jos visos žodyne pateikiamos paeiliui, sunumeruotos. Paprastai pradedama nuo pačių dažniausiai vartojamų reikšmių, pvz.: pasaka - 1. pasakojamasis fantastinis kūrinys. 2. išgalvotas dalykas, netiesa, melas. 3. pasakojimas, istorija.
• Kelias ar daug reikšmių turintys žodžiai vadinami daugiareikšmiais žodžiais.
• Tekste ar sakinyje gali išryškėti ir netiesioginė, o perkeltinė žodžio reikšmė, pvz.: Tu tikras lokys! Suprantame, kad kalbėtojas taip įvertino savo pašnekovą, galbūt galvoje turėdamas jo nerangumą ar stambumą, o gal medaus ar saldumynų pomėgį. Šnekėdami žmonės dažnokai lygina save ar kitus su gyvūnais... Perkeltinė žodžio reikšmė žodynuose gali būti ir nenurodyta. Ją paprastai netiesiogiai suvokiame iš konteksto.

Kalbotyra

• Įsižiūrėkime į kalbotyros schemą. Čia matome svarbiausias kalbos mokslo šakas - fonetiką, morfologiją, sintaksę. Prie jų prigludusi tokia svarbi rašyba. Kaip matome, kiekviena kalbotyros dalis nagrinėja paskirus kalbos vienetus - garsus, žodžio dalis, žodžių junginius ar net ištisus sakinius. Bet visa ko centras yra žodis!
• O žodžių vartosenos dalykus aptaria kalbos kultūra. Ji apima visus kalbos lygmenis ir reiškinius. Todėl kalbos kultūros mokysimės nuolat.
• Daugiau sužinoti apie lietuvių kalbą mums padės įdomiai parašytos, todėl visų labai mėgstamos žymių kalbininkų profesoriaus Algirdo Sabaliausko ir docento Jono Šukio knygos.