Žodžio forma ir reikšmė. Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė. Daugiareikšmiai žodžiai

• Žodžiai yra kalbos ženklai. Jie visi ką nors reiškia. Žodžiais pavadinami daiktai (stalas, kėdė, gėlė, langas), žmonės (vyras, vaikas, sesuo), reiškiniai (lietus, sniegas), nusakomos būsenos (miegas, liga, baimė) ir pan. Jais įvardijami ir tikrovėje neegzistuojantys, tačiau įsivaizduojami dalykai (ragana, velnias).
• Tai, ką žodis žymi ar reiškia, yra žodžio reikšmė. Kai sakome žodį, paprastai iš karto suvokiame tiesioginę jo reikšmę: ištarus žodį lokys, prieš akis iš karto iškyla didelio rudojo, baltojo ar juodojo lokio vaizdas. "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" šio žodžio reikšmė apibūdinama taip: lokys - stambus plėšrus žvėris plačiomis letenomis, meška.
• Tiesioginė žodžio reikšmė ar reikšmės paprastai nurodomos žodynuose. Jei žodis gali turėti ne vieną, o kelias reikšmes, jos visos žodyne pateikiamos paeiliui, sunumeruotos. Paprastai pradedama nuo pačių dažniausiai vartojamų reikšmių, pvz.: pasaka - 1. pasakojamasis fantastinis kūrinys. 2. išgalvotas dalykas, netiesa, melas. 3. pasakojimas, istorija.
• Kelias ar daug reikšmių turintys žodžiai vadinami daugiareikšmiais žodžiais.
• Tekste ar sakinyje gali išryškėti ir netiesioginė, o perkeltinė žodžio reikšmė, pvz.: Tu tikras lokys! Suprantame, kad kalbėtojas taip įvertino savo pašnekovą, galbūt galvoje turėdamas jo nerangumą ar stambumą, o gal medaus ar saldumynų pomėgį. Šnekėdami žmonės dažnokai lygina save ar kitus su gyvūnais... Perkeltinė žodžio reikšmė žodynuose gali būti ir nenurodyta. Ją paprastai netiesiogiai suvokiame iš konteksto.